Dantų ėduonies (karieso) gydymas
Dantų ėduonis (kariesas) yra lėtinė infekcinė liga, kuri vystosi palaipsniui ir ilgą laiką gali nesukelti jokių subjektyvių pojūčių. Tai dinaminis procesas, vykstantis burnos ertmėje – dantų apnašose, kai dėl bakterijų veiklos sutrinka pusiausvyra tarp kietųjų danties audinių ir burnos terpės. Šio proceso metu iš danties emalio ir dentino palaipsniui pasišalina mineralinės medžiagos, todėl dantis silpnėja ir tampa pažeidžiamas.
Dantų ėduonis turi 4 pagrindines vystymosi stadijas: kariozinė dėmė (pradinė stadija), paviršinis kariesas, vidurinysis kariesas ir gilusis kariesas. Negydomas gilusis kariesas gali komplikuotis ir baigtis danties pulpos (nervo) uždegimu – pulpitu. Tokiais atvejais dažniausiai tampa būtinas sudėtingesnis šaknų kanalų gydymas.
Ankstyvuosius dantų ėduonies požymius dažniausiai gali pastebėti tik gydytojas odontologas profilaktinės apžiūros metu arba atlikus rentgeno tyrimą. Kol pacientas pajunta skausmą ar kitus ryškius simptomus, dažnai jau būna praėjusios kelios ligos stadijos. Dažniausi dantų ėduonies simptomai: padidėjęs lokalizuotas jautrumas saldžiam ar rūgščiam maistui, šalčiui ir/ar karščiui, danties spalvos pakitimai, šiurkštus paviršius. Matoma ertmė yra tik vienas iš simptomų ir dažniausiai pasireiškia jau pažengusioje ligos stadijoje.
Dantų ėduonies gydymo tikslai:
- pašalinti pažeistą, infekuotą ir suirusį danties audinį
- apsaugoti danties pulpą (minkštuosius audinius), naudojant specialias izoliacines ir gydomąsias medžiagas
- užkirsti kelią infekcijos plitimui į danties pulpos ir periodonto audinius
- atkurti danties anatomiją, kramtymo funkciją ir estetiką, naudojant šiuolaikines plombines medžiagas
Laiku diagnozuotas ir tinkamai gydomas dantų ėduonis leidžia išsaugoti dantį gyvą ir išvengti sudėtingesnių bei brangesnių gydymo procedūrų ateityje. Norint anksti pastebėti ėduonies požymius ir užkirsti kelią jo progresavimui, rekomenduojama profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją odontologą bent 2 kartus per metus.